tarpskyris

tar̃pskyris sm. (1) 1. Rtr, KŽ skyriaus poskyris, dalis. 2. (neol.) lingv. dalyvis: Visus lietuviškus būdvardžius drauge su tar̃pskyriais (participia) išskaidome į keturis linksniavimus Jn. Nelinksniuojamasis tarpskyris: dìrbus Jn.